Ką reikia žinoti prieš einant į simfoninį koncertą?

Ruduo visuomet džiugina ne tik lūžtančiais nuo obuolių sodais, į gatves pabyrančiais moksleiviais ir studentais, bet ir naujais koncertų sezonais. Prieš savo sezono atidarymą, kuris įvyks rugsėjo 23 d. Vilniaus kongresų rūmuose, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras imasi iniciatyvos į klasikinius koncertus pakviesti net ir tuos, kurie juose niekada nebuvo. Juk kaip sako naujasis orkestro sezono šūkis – čia skamba „Muzika Tavo svajonėms“. Nerimaujate, kad per simfoninį koncertą nesusigaudysite, kas vyksta? Nebijokite, yra tik keletas paprastų taisyklių, ir tuoj paaiškinsime, kodėl.

Tik iš pažiūros gali atrodyti keblu, kaip elgtis klasikinės simfoninės muzikos koncerte – iš tiesų čia nėra nieko paslaptingo ar sudėtingo. Dažniausiai užtenka tiesiog sveikos nuovokos – muzikai reikia tylos, todėl publika sėdi tyliai. Tiek muzikantai, tiek publika nori susikaupti, tad klausytojai per koncertą turi sėdėti ramiai. Vis dėlto keletas paprastų paaiškinimų gali padėti Jums jaustis ramiai net ir tada, kai klasikinės muzikos koncerte lankotės pirmą kartą.

O... ką apsirengti?

Jei bijote, kad koncerte jausitės nejaukiai, nes nežinote, ką apsirengti, galime Jus nuraminti – iš tiesų nėra jokio formalaus aprangos kodo. Koncerte pamatysite įvairiai apsirengusių žmonių, kurie dėvi nuo džinsų iki kokteilinės suknelės. Paprastai į klasikinės muzikos koncertus žmonės puošiasi šiek tiek labiau, nei eidami į kitų muzikos žanrų koncertus. Visgi prie veidrodžio per daug negaiškite – jei pavėluosite, salės personalas Jus pasodins tik nuskambėjus pirmajam kūriniui. Priežastis paprasta – salėje gyvai skambant simfoniniam orkestrui visi pašaliniai garsai labai girdisi, blaško ir trukdo.

Maksimalios emocijos – minimaliai judesio

Klausantis simfoninio koncerto nereikia sėdėti, sustingus kaip statulai. Tačiau dauguma klasikinių koncertų visame pasaulyje yra orientuoti į vidines klausytojų emocijas ir išgyvenimus, nereiškiamus judesiu – juk galima išgyventi gilius jausmus ir kartu sėdėti tyliai ir ramiai. Šios į vidų nukreiptos emocijos yra klasikinės muzikos stiliaus dalis.

Pagrindinė idėja, ką tuo norima pasiekti, yra padėti vienas kitam sutelkti savo dėmesį į muziką. Bet koks pašalinis garsas, triukšmas, judėjimas gali ne tik pertraukti kitų klausytojų dėmesį, bet ir trukdyti susikaupti muzikantams. Mes visi pripratę kalbėtis ir judėti prie televizoriaus – lengva pamiršti, kad koncerte atlikėjai gali matyti ir girdėti auditoriją. Jūsų dėmesys ir tyla padės muzikantams geriau pasirodyti koncerte. Galite būti tikri – muzikantai jaučia Jūsų įsitraukimą, ir tai įkvepia juos pasirodyti geriausiai.

Ploti ar neploti?

Paprastai vienas iš klausytojų rūpesčių ir trukdžių ramiai mėgautis muzika per simfoninį koncertą yra baimė ploti ne toje vietoje. Tuo nereikėtų stebėtis – klasikos atlikėjai ne visada aiškiai parodo, ko jie tikisi iš publikos. Daugumoje įvairių žanrų koncertų žmonės ploja, kai muzika nustoja groti, tačiau klasikinės muzikos koncerte yra laukiama viso muzikinio kūrinio pabaigos. Taip yra dėl to, kad klasikinėje muzikoje vienas kūrinys gali turėti keletą dalių, kurių kiekviena turi savo pabaigą. Taigi klausytojai turi laukti ne dalies, o viso kūrinio pabaigos, ir tik tada ploti. Patikėkite, muzikantams tikrai patinka aplodismentai, bet mes norėtume, kad klausytojai išgirstų visą kūrinį kaip vientisą, nepertraukiamą patirtį su visais jo nuotaikų pasikeitimais – štai, kodėl taip svarbu, kad klausytojai išlauktų viso kūrinio pabaigos.

Tai gali būti nelengva. Kartais negali pasakyti, ar kūrinys jau baigėsi. Kartais pasijunti taip pagautas muzikos, kad iš tiesų norisi ploti. Kartais muzikantai groja taip gerai, kad norisi jiems padėkoti plojimais. Nedarykite to. Mes suprantame, kad tai gali skambėti griežtai, bet mes tik prašome palaukti iki viso kūrinio pabaigos.

Kaip galite suprasti, kad kūrinys jau baigėsi? Paprastai klasikos kūrinys turi keletą dalių, kiekvieną su sava pabaiga, ir gali būti sunku nustatyti, kada visas kūrinys iš tikrųjų baigtas ir jau galima ploti. Jeigu abejojate, prieš koncertą žvilgtelkite į programėlę, salėje rodomus titrus ar paprasčiausiai palaukite, kol dauguma kitų žmonių pradės ploti.

Kai kuriose situacijose galite ploti, kada tik Jums patinka – dažniausiai tai vyksta stebint operą ar baletą. Tuomet publika gali ploti, kai šviesos prigęsta, užuolaida pakyla, po pirmojo pagrindinės spektaklio žvaigždės pasirodymo, įspūdingos šokio dalies, nuostabios arijos ar įstabios scenografijos. Ir prisiminkite: jei nesate tikras, kur ploti, tai – ne Jūsų kaltė. Atlikėjai turėtų padėti klausytojams susiorientuoti, kada ploti, tačiau tai ne visada yra aišku.

Kai „niekas negirdi“ ir „niekas nemato“...

Žinoma, prieš koncertą pirmiausiai Jūs turėtumėte įsitikinti, kad nutildėte savo mobiliuosius telefonus ir kitus elektroninius prietaisus – prisiminkite ne tik nutildyti garsą, bet ir išjungti žadintuvus bei vibraciją. Nustebtumėte sužinoję, kiek žmonių mano, kad tam tikri garsai salėje nesigirdės. Kalbėjimas, šnabždėjimas, kosėjimas, įėjimas, išėjimas, kėdės girgždinimas, rankinės atidarymas ir uždarymas, daiktų ieškojimas, pakavimas, monetų žvanginimas, programėlės šnarenimas ir net sakymas „ššš!..” – visa tai girdisi ne tik publikai, bet ir muzikantams, trukdo susikaupti ir blaško dėmesį.

Lygiai taip pat ir rašant žinutę bei naršant telefone – net jei atrodo, kad „niekas nemato“, neabejokite – žmonės tai puikiai pastebi ir jaučia, tiek salėje, tiek nuo scenos. Dėl tų pačių priežasčių svarbu, kad sirgdami liktumėte namie – taip gerbsite muzikantus ir likusią auditoriją.

Iš tiesų neturite sėdėti įsitempę ir sulaikę kvėpavimo visą koncertą – tiesiog padėkite sukurti tylą, kurioje muzika gali išsiskleisti, ir ramybę, kuria kiekvienas galėtų mėgautis. Taip simfoninės muzikos koncerte galėsite jaustis kaip namie.

Bilietų į naujojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono koncertus su nuolaidomis iki 30 proc. galite įsigyti „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasoje.