Klaipėdos miesto chorinės bendrijos

Istorinių Lietuvos Atgimimo dienų įvykiai ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ gimimas – viena iš daugelio tų metų tautos dvasinio prisikėlimo apraiškų. Bendrijos kūrimo iniciatoriams rūpėjo suburti visas miesto bei Vakarų Lietuvos Pamario krašto chorines pajėgas, koordinuoti suaugusiųjų ir vaikų, jaunimo chorų bei ansamblių veiklą, remti naujas choro dirigentų, muzikos mokytojų iniciatyvas. Bendrijos įkūrėjo ir pirmininko doc. Roberto Varno bei jos Tarybos dėka bendrijos veikla ženkliai pakoregavo numatytas gaires, praplėtė veiklos horizontus - bendrija tapo visos Žemaitijos ir Pamario krašto chorinio judėjimo centru. Nemaža dalimi, jau praėjus 25-mečiui, tokia ji liko ir šiandien.

Vienas pirmųjų „Aukuro“ bendrijos žingsnių buvo vyrų choro „Aukuras“ įsteigimas. Vėliau šis choras peraugo į mišrų chorą „Aukuras“ (vadovas Alfonsas Vildžiūnas). Atgimimo banga atkėlė vartus pasaulin, suteikė galimybę pažinti  beveik nežinomą turtingą pasaulio lietuvių išeivijos muzikinę kultūrą. 1989-jų metų pavasarį ir vėliau bendrija iniciavo Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių muzikinei kultūrai skirtas mokslines konferencijas bei kelių koncertų ciklus, talkinant to meto Lietuvos Konservatorijos Klaipėdos fakultetų muzikinėms katedroms. Konferencijose dalyvavo svečiai iš užjūrio, kompozitoriaus Stasio Šimkaus sūnus, kompozitorius ir pianistas Algis Šimkus su žmona, bendrapavardis iš Australijos Vaclovas Šimkus, kompozitorius Jeronimas Kačinskas su žmona. Didžiuojamės, jog profesorius Jeronimas Kačinskas sutiko būti ne tik Klaipėdos miesto garbės piliečiu, bet ir mūsų „Aukuro“ bendrijos garbės nariu. O 2011 metais bendrijos iniciatyva buvo pakviestas iškilus Lietuvos išeivijos kultūros puoselėtojas, „Muzikos žinių“ redaktorius, kompozitorius Faustas Strolia su šeima. Jo garbingo 80-mečio jubiliejaus proga buvo surengta eilė renginių, koncertų, susitikimo vakarų, KU bibliotekoje bei Menų fakultete surengtos parodos, skirtos Strolių šeimai paminėti, Faustui Stroliai buvo suteiktas „Aukuro“ bendrijos garbės nario vardas.

Per visą bendrijos gyvavimo laiką, nuolat bendraujant su daugeliu muzikų ir organizacijų išeivijoje, buvo sukauptas didžiulis vertingas mūsų išeivijos muzikinės kultūros archyvas, kuris vėliau perduotas Klaipėdos universiteto Muzikologijos institutui.

Vienas svarbiausių Bendrijos tradicinių renginių -  Stasio Šimkaus tarptautinis chorų konkursas, kuris rengiamas kas dvejus metus. Prasidėjęs dar 1976 metais doc. Vytauto Blūšiaus ir grupės iniciatyvių chorvedžių dėka, konkursas, remiamas miesto Savivaldybės, Kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, Klaipėdos universiteto, kitų institucijų išaugo į vienintelį tarptautinį chorų konkursą šalyje. Konkursų jau būta 19. Juose dalyvauja daugelis žymių Lietuvos bei užsienio šalių chorų, o vertinimo komisijoje dirbo jau ne vienas Europos bei Pasaulio žymus muzikas. Konkursas vis labiau plečiasi bei artėja prie siekiamo prestižinio tarptautinio konkurso statuso.

„Aukuro“ bendrijos iniciatyva Klaipėdoje surengta ne viena miesto bei regioninė dainų šventė, skirta įvairioms progoms bei šio krašto iškilioms asmenybėms paminėti - S. Šimkui, J. Žilevičiui, J. Švedui, J. Karosui, Vydūnui. Į jas suvažiuodavo chorai ne tik iš Vakarų Lietuvos krašto, bet ir visos Lietuvos. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti 2007, 2010, 2012 metų jubiliejines dainų šventes, skirtas Mažosios Lietuvos lietuvių šventės 80-mečiui, 85-mečiui ir kitiems reikšmingiems Lietuvai ir šiam kraštui jubiliejams. Šių švenčių metu, be pagrindinės dainų šventės Vasaros estradoje, vyksta daug kitų renginių, skirtų šiems garbingiems jubiliejams – koncertai miesto aikštėse, koncertų salėse, konferencijos, istorinių dokumentų parodos, ekumeninės mišios ir bažnytinių chorų koncertai, tautodailininkų mugė, išleisti leidiniai, renginiai ant Rambyno kalno ir kt.

Bendrija surengė daugybę jubiliejinių koncertų, kūrybos vakarų bei susitikimų, skirtų Lietuvos ir užsienio kompozitoriams,  žymiems kultūros ir meno veikėjams. Kiekvienas metais rengiamas geriausių Klaipėdos jaunųjų atlikėjų koncertas „Mūsų vaikai – Tėvynei Lietuvai“, skirtas Lietuvos valstybės Atkūrimo dienai. „Aukuro“ rengiamų koncertų bei kitų renginių geografija neapsiriboja tik Klaipėdos miestu, ji apima visą Vakarų Lietuvos regioną. Glaudus bendradarbiavimas ir bendri renginiai vyksta su Kretingos, Palangos Gargždų, Nidos, Salantų, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių ir kt. chorvedžiais bei kultūros centrais.

Bendrijos iniciatyva surengtas ne vienas respublikinis vaikų, jaunimo chorų festivalis bei koncertų ciklas. Paminėtinas festivalis „Pavasario balsai“, kuris eilę metų keliavo per visą Vakarų Lietuvą (1993, 1994, 1995, 1996).

Vienas iš didžiausių bendrijos rengiamų įvykių vaikų ir jaunimo chorams, tai – tradiciniu tapęs, Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalis konkursas „Mes Lietuvos vaikai“ (2001, 2004, 2008, 2011). Šis festivalis – tai mažoji respublikinė dainų šventė Klaipėdoje bei respublikinis vaikų ir jaunimo chorų konkursas, kuriame dalyvauja beveik visi geriausi Lietuvos vaikų ir jaunimo chorai. Be šio renginio paminėtinas aukuriečių rengiamas tradicinis festivalis „Giest lakštangalėlis“, kuris skirtas vaikų ir jaunimo vokaliniams ansambliams bei solistams.

Gražia tradicija tampa „Aukuro“ rengiamas bažnytinių chorų „Kalėdinių giesmių“ festivalis, kuriame  dalyvauja ne tik Klaipėdos, bet ir Vakarų Lietuvos regiono bažnytiniai chorai.

Reikšminga yra leidybinė veikla. Paminėtini monumentalūs leidiniai (1992, 2008), skirti Klaipėdos bendros kultūros bei chorinės kultūros metraščiai ir įžvalgos. Aktuali yra chorinių kūrinių leidyba. Čia bendrijos pastangomis yra leidžiamas Klaipėdos kompozitorių kūrinių chorams rinktinė. Jų jau turime tris rinkinius (2009, 2010, 2012). „Aukuro“ bendrijos dėka yra surengti naujų chorinių dainų konkursai, išleista ne viena garso įrašų kasetė ir kompaktinė plokštelė. be jų keletas spaudos leidinių, knygų, bukletų. Bendrijos iniciatyva Klaipėdos Vasaros estrados parke įrengta kompozitorių alėja, kurioje pasodinti ąžuoliukai, pastatyti atminimo paminkliniai akmenys žymiausiems Klaipėdos krašto kompozitoriams. 2007 m. pastatytas monumentalus paminklinis akmuo, skirtas Mažosios Lietuvos dainų šventės 80-mečiui bei to krašto iškiliems chorinio meno puoselėtojams, o 2010 m. naujai atstatytas paminklinis akmuo Stasiui Šimkui. Bendrijos nariai aktyviai dalyvauja miesto ir Lietuvos choriniame gyvenime, visuomeninėse organizacijose, atstovauta krašto bei Lietuvos choriniuose forumuose.

Taip, metai iš metų, bendrija kaupė savo patirtį, praplėtė savo veiklos horizontus, tapo ne tik visos Žemaitijos ir Pamario krašto chorinio judėjimo centru, bet ir reikšmingu Lietuvos chorinės kultūros veiksniu. Tai liudija ir tas faktas, kad 2010 metais Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ tapo pripažinta Lietuvos bendruomenių lydere ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirto nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime laisve“ nominacijos „Už kūrybiškumo ugdymą, kultūros tradicijų išsaugojimą ir sklaidą“ laimėtoja.

Žinoma už šių prasmingų darbų yra konkretūs žmonės, kurie nepailstamai darbavosi ir darbuojasi bendrijoje, aukodami tikra to žodžio prasme save šiai misijai. Norisi bent kelias pavardes paminėti, juk be jų kruopštaus kasdieninio darbo nebūtume atlikę tiek daug darbų. Jubiliejaus proga norisi nuoširdžiai padėkoti jiems. Tai bendrijos įkūrėjas doc. Robertas Varnas, nepailstama ilgametė bendrijos sekretorė doc. Judita Kiaulakytė, prof. Algis Zaboras, prof. Gediminas Purlys, Audronė Purlienė, doc. Pranas Jankauskas doc. Vytautas Blūšius, prof. Kazys Kšanas, dr. Arvydas Girdzijauskas, Vitalija Valeikienė, Dalia Pilipavičienė, Regina Vindžigalskienė, doc. Zita Kariniauskienė, Mindaugas Gudžiūnas, Gintas Misiukevičius, Jolanta Vyšniauskienė, prof. Regimantas Gudelis, Alfonsas Vildžiūnas, Tomas Ambrozaitis, doc. Artūras Dambrauskas, doc. Kęstutis Kačinskas, Vladimiras Konstantinovas, Antanas Alseika, Petras Mikutis, Stanislovas Juščius, Vytautas Saikauskas, Valerija Puslienė ir daugeli kitų.

Laikas bėga nenumaldomai ir mūsų gretas jau yra palikę šviesios atminties aukuriečiai - Antanas Milinauskis, doc. Genovaitė Maironienė, prof. Fabijonas Sereika, doc. Vytautas Pučinskas, Vytautas Pečiulis, Juozas Kubilius, Petras Januška. Jų neįkainuojamas indėlis visada išliks mūsų atmintyje, jų atiduota mums begalinė širdies šiluma ilgai mus šildys.

Jubiliejaus proga norisi padėkoti ir paminėti pastovius bendrijos rėmėjus, visų pirma tai Klaipėdos universiteto vadovybę buvusius rektorius prof. Stasį Vaitekūną, prof. Vladą Žulkų ir dabartinį rektorių prof. Vaidutį Laurėną ir Menų fakulteto buvusį dekaną doc. Vytautą Alenską ir dabartinį dekaną prof. Vytautą Tetenską už ilgametę bendrijos globą suteikiant jos buveinei patalpas. Gražiu žodžiu paminėti ilgametį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių, kurio mums pavydėjo visa Lietuva, taip pat pastovų mūsų darbų gerbėją ir rėmėją Algirdą Aušrą - Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos tarybos pirmininką, spaustuvės „Druka“ vadovą Algirdą Apulskį, kuris rėmė ir remią visą mūsų spaudą, padėkoti Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus darbuotojams, kitiems savivaldybės padalinių darbuotojams. Visų, kas yra parėmęs mūsų veiklą čia neturime galmybių paminėti, tad tariame Jums visiems nuširdų ačiū!

Suprantama, kad pačia solidžiausią bendrijos darbų naštą ant savo pečių nešė bendrijos vadovai. Pirmuosius keturiolika metų „Aukuro“ chorinės bendrijos vairą tvirtai savo rankose laikė doc. Robertas Varnas, nuo 2001-ųjų šias pareigas perdavęs prof. Algiui Zaborui, o nuo 2006 m. Klaipėdos miesto chorinei bendrijai "Aukuras" vadovauja doc. Algirdas Šumskis. 

Laikmetis „Aukuro“ chorinės bendrijos istorijoje palieka savo žymes – pamažu kinta jos veiklos pobūdis, metodai, tačiau, matyt, niekada nepasikeis svarbiausioji jos misija – visapusiškai, nuolat puoselėti mūsų nacionalinę chorinę kultūrą, Dainų švenčių tradicijas, ypatingą dėmesį stiprybę, susilieti su jos dvasia, liūdyti bendrystėje dainuojančią tautą.

Pasitinkant jubiliejų rengiame chorinės muzikos festivalį „Dainoje tautos dvasia”, kuris  skirtas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ 25-mečiui. Festivalyje dalyvauja didelė dalis Klaipėdos miesto ir Vakarų regiono meninių kolektyvų. Rengiami koncertai Skuode, Palangoje ir Klaipėdoje. Baigiamasis festivalio renginys vyks š. m. gruodžio 15 d. Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Čia, be seminaro ir parodos 16.00 val. vyks iškilmingas koncertas, kuriame dalyvaus Eduardo Balsio menų gimnazijos vaikų choras (vadovė Zita Kariniauskienė), Klaipėdos Koncertų salės kamerinis choras „Aukuras“ (vadovas Alfonsas Vildžiūnas). Koncertą vainikuos A. Vivaldi „Glorija“. Šį kūrinį atliks solistai Dalia Kužmarskytė (mecosopranas) ir Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“ (vadovas Tomas Ambrozaitis), Klaipėdos muzikinio teatro choras (vadovas Vladimiras Konstantinovas), Klaipėdos miesto kultūros centro „Žvejų rūmai“ mišrus choras „Cantare“ (vadovas Artūras Dambrauskas) ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos vaikų ir pedagogų jungtinis styginių instrumentų orkestras, vadovai Tomas Ambrozaitis ir Aidas Strimaitis, vargonininkė Eglė Bandzevičienė, diriguos Tomas Ambrozaitis.

„Dainoje – tautos dvasia“ – sakė mūsų krašto didysis puoselėtojas Vydūnas. Lai šios minties dvasia ir prasmė telydi mus šio renginio, o ir ne tik, šviesoje, te ji tampa mūsų veiklos leitmotyvu bei gyvasties pamatu. Kviečiu kartu pabūti su mumis, pasidžiaugti mūsų visų laimėjimais, pasiklausyti mums brangios chorinės dainos, pajusti dainos stiprybę, susilieti su jos dvasia, liūdyti bendrystėje dainuojančią tautą.